Patikėjau savo svajones ant tavo delnų
Sunaikinau gyvenimą prie tavo akių
Žudžiau jausmą su durklu
Paleidau į tavo širdį daugybę strėlių.
Mano akyse nušvito aklina šviesa
Tavo kelio linkmę nubraižiau netinkamo likimo kreidele
Nors tu buvai sužeistas, tu išėjai
Palikdamas kraujo pėdsaką pakely.
Aš vis bandau ištrinti tavo vardą kuris įstrigo mintyse
Bandau užmiršti tą naktį, kai sužeidžiau tavo širdį strėle
Ir kai tavo kelią nubraižiau nelemta kreidele
O aš vis dar sustojusi žiūriu
Kaip tavo gyvenimas virsta beverčiu.
Nanja
2010-01-08 21:37:49
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2010-01-09 01:01:36
mmmm...na toks skausmingai beprasmiškas
velniop tą bevertį :)
Anonimas
Sukurta: 2010-01-09 00:00:49
Dienoraštinis, asmeniškas ir su asmeniškumais. Mintį gelbėtų tik gera forma, bet kol kas jos nematyti.
Vartotojas (-a): jovaras
Sukurta: 2010-01-08 22:10:38
hm, pilkas ir banalus kūrinukas. jausmai...netikroviški, šalti. sakiniai... kaip šuvių salvė išauta
Anonimas
Sukurta: 2010-01-08 22:04:40
man kažkaip sunkiai skaitėsi, matyt išsiskyrimas super skausmingas...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-01-08 21:43:01
Liūdna gaida, dar liūdnesnė pabaiga. Gal dar galima išgelbėti?