Santrauka:
Būk laiminga, įsisupus į ežero bangą, // ir prigludus prie mano širdies.
skiriu žmonai
Metai eina, praeina,
Bet kai myli, vis tiek kaip tada.
Žmonės laukė, kad Gilšė
Brangų dvarą į krantą išmes,
O išplovė daugiau negu dvarą –
Geltonkase, išplovė Tave.
Ir dabar, apkabindamas ežero bangą
Vis stebiuosi stebuklo galia -
Iš mažytės širdies lig padangės
Dar nesibaigia augus daina ---
Dar vis tiek, kaip tada
Vaikšto dangūs po sielą ir gaudžia
Stebuklingi bažnyčių varpai.
--------------------------------
Būk laiminga, įsisupus į ežero bangą,
Ir prigludus prie mano širdies,
Kaip tada,
Taip dabar, žilakase.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-01-04 08:50:34
Puiku. Sveikinu abu.
Anonimas
Sukurta: 2010-01-03 04:10:45
Ar ne tai vadinama laime?
Anonimas
Sukurta: 2010-01-03 00:35:52
Švelnioji gražuma. Manau, dažna norėtų iš savo vyro tokio eilėraščio sulaukti... Su meile.
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2010-01-02 23:23:47
Manau, kad nereikia komentuoti. Žodžiai - kalba širdimi.
Anonimas
Sukurta: 2010-01-02 21:39:45
Labai nuoširdu, tikra ir gyva.