skiriu žmonai

Metai eina, praeina,
Bet kai myli, vis tiek kaip tada.
Žmonės laukė, kad Gilšė
Brangų dvarą į krantą išmes,
O išplovė daugiau negu dvarą –
Geltonkase, išplovė Tave.  
Ir dabar, apkabindamas ežero bangą
Vis stebiuosi stebuklo galia -
Iš mažytės širdies lig padangės
Dar nesibaigia augus daina ---
Dar vis tiek, kaip tada
Vaikšto dangūs po sielą ir gaudžia
Stebuklingi bažnyčių varpai.
--------------------------------
Būk laiminga, įsisupus į ežero bangą,
Ir prigludus prie mano širdies,
Kaip tada,
Taip dabar, žilakase.