tada iškvėpavau šventovėj orą
taip Dieve ten aš buvau
aklom akim išlupinėjau
brangakmenius altoriaus
ant grindinio juos palikau

-----------------------------------

o antrąkart žievėj išpjoviau ženklą
kvepėjo tįstančiais  sakais
varvėjo nejutau į delną
užmigo rievės amžinai

-------------------------------------

štai trečiąkart tiesiog ėjau pro šalį
gėrėjaus alkstančiu šalia
o atokiausiame širdies kampely
geidžiau pavirst tokia pačia

------------------------------------

šiandien man nieko nebereikia
nebent tuščių suskilusių delnų
įstrigusių ten veidrodžio skeveldrų
ir šypsenos bepročio spindinčių akių

-------------------------------------