išpažintis
tada iškvėpavau šventovėj orą
taip Dieve ten aš buvau
aklom akim išlupinėjau
brangakmenius altoriaus
ant grindinio juos palikau
-----------------------------------
o antrąkart žievėj išpjoviau ženklą
kvepėjo tįstančiais sakais
varvėjo nejutau į delną
užmigo rievės amžinai
-------------------------------------
štai trečiąkart tiesiog ėjau pro šalį
gėrėjaus alkstančiu šalia
o atokiausiame širdies kampely
geidžiau pavirst tokia pačia
------------------------------------
šiandien man nieko nebereikia
nebent tuščių suskilusių delnų
įstrigusių ten veidrodžio skeveldrų
ir šypsenos bepročio spindinčių akių
-------------------------------------