Sniegas obelų šakų vingiais
Apsigaubęs ramybe bėga.
Blaškosi šalti žiemos vėjai -
Medžių akyse skausmo rauda.
Paukščių balsai po sparnais miega-
Rytas pavogs meduotus sapnus.
Danguj mėnulio ragas tėra,
Kaip pakalbintas kaimynas šypsos.
Tyliai debesys viltį plukdo,
Dar vieną gesina žvaigždelę.
Paima smiltį pilką laiko,
Nuritina, kaip kalną sunkų.
Vystos miglota vargo skraiste,
Eis džiaugsmas godus, išalkęs.
Naujuosius Metus laimės take,
Kaip jazminų žiedus paskleis.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Aiškiaregė
Sukurta: 2009-12-29 21:33:51
Gal kiek įmantraujate, bet stengiatės ieškoti savitų vaizdinių ir tai labai gražu. manding, yra talentas.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2009-12-29 20:08:31
Danguj mėnulio ragas tėra,
Kaip pakalbintas kaimynas šypsos.
Smagu su tokiu kaimynu bendrauti... ;)
Anonimas
Sukurta: 2009-12-29 19:37:02
Yra tikrai gražių, nuoširdžių vietų, bet yra ir kaip nuo bobučių nuklausytų (miglota vargo skraistė). Juk esi jauna, faina panelė, nesugadinta liūdesėto maivymosi. Rašyk taip, kaip pati jauti. Taip ir lengviau, ir gražiau bus.
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2009-12-29 15:18:10
Pakankamai patrauklus kūrinys. Šaunuolė.