Sniegas obelų šakų vingiais
Apsigaubęs ramybe bėga.
Blaškosi šalti žiemos vėjai -
Medžių  akyse skausmo rauda.

Paukščių balsai po sparnais miega-
Rytas pavogs meduotus sapnus.
Danguj mėnulio ragas tėra,
Kaip pakalbintas kaimynas šypsos.

Tyliai debesys viltį plukdo,
Dar vieną gesina žvaigždelę.
Paima smiltį pilką laiko,
Nuritina, kaip kalną sunkų.

Vystos miglota vargo skraiste,
Eis džiaugsmas godus, išalkęs.
Naujuosius Metus laimės take,
Kaip jazminų žiedus paskleis.