„...dabar sonetą savo atiduodu“
Jauki tyla, apgaubus sielą,
Nedrįsta pasaka nepatikėti,
Bet jeigu tik sapne matyčiau savo mielą –
Atleiski, Beatriče,
Grįžk pas Meilės dievą,
Neaitrinki vaizduotės trubadūro sonetu.
Širdies pasaulyje, o Dante Aligjeri,
Į nuodėmę visi juk esame panašūs.
Kam mums sapnai?
Po aukštą dangų vaikštom,
Kad jau aukščiau net Dievo nebėra,
Tik ji, širdies dama –
Kiekvieno Beatričė.
„Rugienos“
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2009-12-26 20:40:02
Aisku,zemiau issisakymas - tai ,mano subjektyvi nuomone, mano zvilgsnis per mano "prizme" :) su literaturos mokslu, taisyklemis - absoliuciai nesusijusi...tiesiog nezinau ir, matyt, nepaistau ju :)
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2009-12-26 20:36:49
Truksta zodziu visam siam subtiliam Groziui isreiksti... Tiesiog - NUOSTABU! O kreipinys i Dante, manau, - tinka. Tai lyg ir interpretacija tema - pokalbis, nuomoniu ar israiskos pasikeitimas su zinomu Klasiku (beje, labai pretenzingas apsikeitimas mintimis...) Galiu tik pareiksti - labai pavykes, tuo ir zavi. Zavi "dvynys" per gerbiamo Peledos prizme SIANDIEN.
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2009-12-26 16:26:07
:)
Širdies pasaulis.
Anonimas
Sukurta: 2009-12-26 14:37:23
Rašant ciklą Dantei, nebūtina kiekviename eilėraštyje kartoti jo vardo, Beatričės... Dažniausiai cikluose apibendrinamojo pobūdžio būna pirmas ar paskutinis eilius, kiti eilėraščiai giliau vysto mintį. Dabar ir trūksta man to plėtojimo...
Anonimas
Sukurta: 2009-12-26 11:09:20
gražu :)
Anonimas
Sukurta: 2009-12-26 10:39:44
Labai gražu... Tai teisingai tarsi iškvėpuota...