\"Iš jos akių pats Meilės viešpats žiūri“
Galbūt, galbūt, kai myli ją,
Bet tai nereiškia, kad Tave
Prie Viešpaties su lūkesčiais priglaus.
Mano širdis jau protą girdi
Ir išmaldų iš grožio ji neprašo -
Ne vergas jam, o ginklo vyras.
Štai paimu jos ranką ir sakau:
- Tu privalai mane mylėt, Marija,
Tegu pasauliui šypsosi dangus ir Dievas
O tu – tik man.
Ir įsitikinęs, o Dante, jos gražumą
Jau pats galėsiu dovanot kažkam...
„Rugienos“
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Ražas
Sukurta: 2009-12-23 19:17:23
Įsakmiai: "- Tu privalai mane mylėt, Marija"? Ar įsakymui gali paklusti meilė? Šie žodžiai manyje sukėlė sumaištį. Beje, žmogaus pasaulyje viskas įmanoma, jei jau taip įsakmiai taria pats Dante.
"O tu - tik man"? Savimylos noras. Tekstas sklandus, tobulai skambantis, bet širdžiai- įžeidus, protui - tinkamas.
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2009-12-23 16:27:26
.... :) Grazu...
Vartotojas (-a): jane doe
Sukurta: 2009-12-23 12:09:43
labai graziai. ir zodis slysta kaip per bangas...
Anonimas
Sukurta: 2009-12-23 11:30:27
Labai patiko.
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2009-12-23 11:30:07
Tai labai brangios dovanos.
Anonimas
Sukurta: 2009-12-23 11:09:33
Tvirtai ir vyriškai. Brandu, kai širdis girdi protą.
Anonimas
Sukurta: 2009-12-23 11:02:13
Įvairialypis. Branduolys pavydėtinai tvirtas.
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2009-12-23 10:03:13
Įdomus darbas. Supintas.
Anonimas
Sukurta: 2009-12-23 09:34:28
Tikiuosi, kad suprantu kaip priklauso. Tikrai norisi skaityti ir skaityti. Pasiimu.
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2009-12-23 08:44:03
Norisi vis skaityti ir skaityti - tragiškai, švelniai, įsakmiai...