Prieš paimdami į rankas raidę, gerai pagalvokite kuriame žodyje ją apgyvendinsite. Rašydami žodį - pagalvokite kaip jis gyvens su sekančiu. Atsiradus eilutei, paskaitykite ir nuspreskite ar yra dialogas su busima eilute, esant posmui - turi buti mintis, ką pasakyti tuo noriu.
Eilėraštis - ne pavienių minčių kratinys. Dirbkite, sėkmės.

..tiesiog nežinau, nei peikti nei girti, perskaičiau, bet deja ne kas išliko, kritiškiau vertinkite, perskaitykite prieš dėdami, nes tikrai minčių yra, reikėtų jas sudėlioti, kad gautusi truputėlį panašu į prasmę, nors mažumėlę paskaitykite...Sėkmės.

Sukonstruotas, rodos, nesuponuotas jokios realios patirties, tik kažkokia vaizdų sangrūda.

skausmas visame eiliuje. Gerai - "Saldžiai karčią sutemą grosi"

Neištarti žodžiai išties gali supjaustyti- ir tiesiogine, ir perkeltine reikšme. Smilkalai dezingnuoja galimą ištartų žodžių gyvybę ir neištartų žodžių artėjimą mirties linkui. Smuiko virkdymas yra liuks tęstinumas, sutemos grojimas- originalu. Gal "padengtos klijais" silpnesnė frazė, bet apskritai IMHO eilėraštis stiprus.