Tarp lūpų
Įstrigo stiklo šukė.
Paraudusios akys
padengtos klijais
Lapų taką tu išminsi
Klykiant varnoms vakarais.

Iš taurių ragaus šešėliai -
Rankos išteptos sakais
Pasiklydo kapuos vėlės,
Medžių godos nelauktai.
Nesuprantu,
Kodėl taip aštriai
Nudiegė mane
Neištarti žodžiai.

Smilkalams paliksi vietos
Dulkėtoje nišoj.
Smuiką virkdysi,
Kuriam širdis plyšo -
Saldžiai karčią sutemą grosi,
Kad skaudėtų labiau.