tyliai šalčio paliestam kūne
suvirpa drugeliai meilės
žmogiškoje tamsoje
suvirpa styga iš baimės
ryto rožiniame danguje
pabudimo migloje
raski ir ištrauk mane
aš esu juk tavyje...
šaltis mano veidą glosto
snaigės atgaiviną širdį
tu mane sušildai
pamirštu kas yra pyktis
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Aiškiaregė
Sukurta: 2009-12-17 21:33:03
Oj ne. banalus rimas, nuvalkioti įvaizdžiai. Dedikuokite jam/jai. Tik jam/jai ir parodykite. Patiks.
Vartotojas (-a): skaimik
Sukurta: 2009-12-17 08:16:25
Šiomis dienomis kūryboje skraidė snaigių drugeliai, o pas tave matau atplasnojo MEILĖS drugelis. Taigi, taigi visokių jų būna. ;)