Apglėbia gruodžio rankos
Stikliniu šalčio sparnu.
Atmintis mins praeitį
Vogdama iš jos takų.
Laikas paslepia viską,
Šviečia tik akys žvaigždžių.
Ištiesia tiltą per skausmą -
Juo kelią savin randu.
Kūčių naktį ramybę
Baltoj drobėj migdysiu.
Gyvybę dar vieną trapią
Vystysiu eglės kvapu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): skaimik
Sukurta: 2009-12-16 19:02:56
Jei kas pavyksta, tai tik Jums Žoliečiai galiu dėkoti. JŪS MANO MOKYTOJAI.
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2009-12-16 17:48:25
P.S. poezijos medį.
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2009-12-16 17:45:57
ši jaunoji žolietė daug žadanti-išaugs į tikrą oezijos mędį..
o man norisi taisyti taip:
Kūčių naktyje ramybę baltoj drobėj migdysiu...
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2009-12-16 12:50:21
...man labai , labai, prisiminiau Kūčias su ilgesiu artėjančioms....
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2009-12-16 12:23:38
Kūčių naktį ramybę
Baltoj drobėj migdysiu.
Dvasingų švenčių! :) Originaliai pakalbėjai...
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2009-12-16 11:38:08
puiku, turtingas jauno žmogaus pasaulis ir turtėjantis... sėkmės jums tai literatūriškai išreikšti :)
Vartotojas (-a): ardas
Sukurta: 2009-12-16 10:27:52
Ramumu dvelkia,patiko.