Apglėbia gruodžio rankos
Stikliniu šalčio sparnu.
Atmintis mins praeitį
Vogdama iš jos takų.

Laikas paslepia viską,
Šviečia tik akys žvaigždžių.
Ištiesia tiltą per skausmą -
Juo kelią savin randu.

Kūčių naktį ramybę
Baltoj drobėj migdysiu.
Gyvybę dar vieną trapią
Vystysiu eglės kvapu.