Lomose išsupo, laukuose augino,
Akyse žydrynės auksinės pripylė,
Spindėjo, tviskėjo erškėčių vainikai,
Ir kelias po kojom lygus tartum šilkas.
Ėjau aš džiugus, smiltys skruostus bučiavo,
Kol kojas į spąstus aštriausius pagavo.
Varvėjo šviesa, džiūvo kraujo varvekliai,
Vokuose užtemo Užutrakio metai.
Vėl lomose supa, laukuose augina,
Tik akys pamiršo auksinę žydrynę.
O kelias smėlėtas, o kelias nelygus
Užsnigo Užutrakio prisiminimus.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Maja
Sukurta: 2009-12-06 20:54:51
Žinau, kad dėl to kirčio gausiu kritikos :) bet... taip ir palikau.
Anonimas
Sukurta: 2009-12-06 17:49:18
geras eilėraštis ,, varvėjo šviesa, džiuvo varvekliai'', man patinka kai tarsi matai kas parašyta:) sveikinu