išėjimas

Į akiduobes
bokštai susmenga,

kai šąla ir
lyja į delnus -
ąsočiai vėl
nerimo pilni,

kai šunišku
ilgesiu glaudies
prie dulkėtų
kojų sielos savo:

nenuplausi
nei šito vakaro,
nei kiek nueita
-
gulėk, šunie,
prie mano kojų.
Jedemen

2009-12-04 13:34:00

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2009-12-04 23:03:58

O aš kaip tik pasidžiaugsiu paskutinėmis eilutėmis: suteikia netikėtumo. Šįkart tikrai labai gerai.

Vartotojas (-a): semema

Sukurta: 2009-12-04 15:18:10

nurimk, šunie, prie kojų
:)

Vartotojas (-a): nemune

Sukurta: 2009-12-04 15:02:18

patiko šuniškumas

Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo

Sukurta: 2009-12-04 14:38:27

..kartais siela buna šuniškai dulkėta, jautrus...

Moderatorius (-ė): Goda

Sukurta: 2009-12-04 14:03:30

gulėk, šunie,
prie mano kojų.
Ir galvoju, ar tai išeitis... turiu galvoje, tokiu įsakmiu, piktoko nepasitenkinimo tonu, nors įspūdį daro;)
Visas būtų net labai artimas, išskyrus tą pabaigą;)
nenuplausi
nei šito vakaro,
nei kiek nueita
- čia gražiai nuplaukia mintis