Lipu vis į kirmino bokštą,
Nuo kurio palikai man raktus.
Tau buvau tik kvailas pokštas,
Man esi tu- gyvenimas platus.
Gyvenu už kirmino durų,
Atstumtas, pamirštas visų.
Savo grožiu mane užbūrei,
Bet nevertas to grožio esu.
Manyje širdis kirmino plaka,
Jei ne tu- jau nebūtų tokios.
Vėl užuodžiu nagų tavo laką:
Kažkur netoli, vis tikiuos.
Aš nevertas švelnių tavo rankų.
Gimiau kirminu- tik juokdarys
Nevertas tavo žvilgsnio menko.
Ir vėl man užtrenki žalias duris...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): lūpdažis
Sukurta: 2009-12-02 17:13:06
Jei rašau eilėraštį, tai dar nereiškia, kad apie save.
Anonimas
Sukurta: 2009-12-02 08:24:59
Negi smagu taip save ėsti?
Vartotojas (-a): Maja
Sukurta: 2009-12-01 19:24:27
Priminė Vytauto V. Landsbergio romansą, viena eilutė "Aš nevertas švelnių tavo žodžių"...
Anonimas
Sukurta: 2009-12-01 18:06:25
gaila
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2009-12-01 17:31:07
bereikalo , taip ...apie save, net neskanu