Santrauka:
lapkritis rugpjūčiui
Kas tas plikšis lapkritis, myriop išėjęs,
šiame keistame pasauly,
kuriame numarinamas net pats dievas?
Manyje bekalbis, atodūsis liepsnojantis,
virpantis, kas kartą naujas,
užgęsta žodyje - garsų jungtim kartojamas.
Laikini namai kaip ir godos čia po saule,
renku pažadą kelionei:
įveikus laikiną bus tuščios mano saujos.
Išsilieja ir išblunka dangaus tonai -
spektaklis tiesa grįstas -
išeinantis apdalomas malone:
numarinus atmintį, niekada negrįžti
į laikinumo skaudulį -
į tą beplaukiantį debesėlių ižą...
Išeit į niekur ir visur be graudulio -
į tašką raukiasi pasaulis -
už buvimo džiaugsmą amžinybe baudžiamas...
Ražas
2009-11-29 14:13:48
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2009-12-06 19:04:54
...į niekur ir visur
ir
amžinybe baudžiamas-
geeeros eilutės...
Anonimas
Sukurta: 2009-11-30 11:31:07
Tamsūs egzistencialistiniai apmąstymai. Pilnas darbas. Skaitau jau trečią kartą. Negaliu sustoti...
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2009-11-29 15:26:07
Matai, koks!
"amžinybe baudžiamas".
Bet gal tik būnant lietuvių tautoje?
Sakoma, kad daugelyje tautų yra kitoks supratimas.
Na, bet... atsiminkime, kad kažkur šalia ir kleboniška turėtų būti.