Santrauka:
O tėti, na, pabark nors tu...
Daug kartų labinausi su tėvu,
Bet žodžių tarsi nesiklausėm –
Kalbi ir negirdi, kad jie tokie,
Ne išrinkti, ne tie brangiausi.
Dabar, suradęs juos, brangiausius,
Tyliu uždaręs burnoje.
Manau, kad niekas net neklausit,
Kodėl?
Bet ačiū die,
Kad dar galiu nors burnoje laikyti.
Nelengva, oi nelengva...
Tėti, na, pabark nors tu.
Juk buvo laikas, kai galėjau pasakyti,
Bet jis nelaukiantis.
Dabar vėlu..
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2009-11-21 16:36:13
Puikuma. Toks jausmas - (ne)nugyventų akimirkų.
Vartotojas (-a): Antanas Gintautas
Sukurta: 2009-11-21 10:47:02
...ak...kodėl mes gailime gerų žodžių, ypač savo artimiesiems?..