Daug kartų labinausi su tėvu,
Bet žodžių tarsi nesiklausėm –
Kalbi ir negirdi, kad jie tokie,
Ne išrinkti, ne tie brangiausi.

Dabar, suradęs juos, brangiausius,
Tyliu uždaręs burnoje.
Manau, kad niekas net neklausit,
Kodėl?

Bet ačiū die,
Kad  dar galiu nors burnoje laikyti.
Nelengva, oi nelengva...
Tėti, na, pabark nors tu.
Juk buvo laikas, kai galėjau pasakyti,
Bet jis nelaukiantis.
Dabar vėlu..