Šauksme mano ašaros
Ištirpsta ir vardan tavos
Vilties, aš bandau pranykt
Kartu su jomis!
Savo tapatybę keist bandau į
Tos kurios tau reikia
Labiau už melo saldumą,
Už kraujo ryškumą!
Aš bandžiau užmiršt
Savo ateitį...
Bandžiau nuraminti roko
Garsais.
Kas kartą bandant
Paskęsdavau užmaršty,
Ir užmerkdavau akis
Saulės šviesoje.
Dūmų rūke ištirpdavo
Tavo šiluma ir aš vėl
Skęsdavau tamsos
Glėbį, tavo pamiršta!..
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Balta varna
Sukurta: 2009-11-09 21:49:00
Chaosas kartais yra gerai. KARTAIS. Bet man rodos, čia per daug šauktukų. Šiap gan sunkiai skaitomas kūrinys.
Anonimas
Sukurta: 2009-11-09 08:39:08
Esamasis laikas, būtasis k. ir būtasis d.. Iki visiškos sumaišties trūksta tik būsimojo.
Dėl kažko kito pamiršimo niekas tamsoj neskęsta. Visąlaik ateina rytas ir nereikia įprasti savęs gailėtis – geriau nebus.
Vartotojas (-a): Antanas Gintautas
Sukurta: 2009-11-09 05:13:02
Sunkoka atsekti minties tekmę.
Anonimas
Sukurta: 2009-11-09 00:43:39
šauksmas (su šauktuku)