Šauksme mano ašaros
Ištirpsta ir vardan tavos
Vilties, aš bandau pranykt
Kartu su jomis!

Savo tapatybę keist bandau į
Tos kurios tau reikia
Labiau už melo saldumą,
Už kraujo ryškumą!

Aš bandžiau užmiršt
Savo ateitį...
Bandžiau nuraminti roko
Garsais.

Kas kartą bandant
Paskęsdavau užmaršty,
Ir užmerkdavau akis
Saulės šviesoje.

Dūmų rūke ištirpdavo
Tavo šiluma ir aš vėl
Skęsdavau tamsos
Glėbį, tavo pamiršta!..