Per pievą, suartą dirvą,
Per sodą ir upės vingį
Žiema, kulniukais batelių
Kaukšėdama, žengė žingsnį.
Palydėjo damą šaltą
Debesėliai smagiu ratu.
Kalė tvirtą ledo tiltą,
Kabino paupy tarp beržų.
Tiltu tartėdamas vėjas
Saujom pylė kopas sniego.
Darbavos jis atsidėjąs,
Karalium save vadino.
Paleidžiu žvilgsnį per lauką -
Pusnyje mintis pagainios.
Virpina aistringai širdį
Sušalusių rasų dainos.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): apolia
Sukurta: 2009-11-05 22:38:38
lengvas, puikus, man patiko.
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2009-11-05 20:08:09
šįryt sukritome į baltą sniegą.... su visom mintimis :)
Vartotojas (-a): O dabar
Sukurta: 2009-11-05 19:38:58
Patiko išsireiškimas "Sušalusių rasų dainos".
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2009-11-05 17:38:53
Mįslė: Orai žieminiai, o ratai vasariniai. Kas?
Ats. Mano "Seatas" :)
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2009-11-05 16:14:03
...neblogai, žiema artėja, žiemiškai šaltas, šaltuku perbėgo:)
Vartotojas (-a): tarit
Sukurta: 2009-11-05 15:50:43
vai sušalo mano rasos
delnuosna karoliais prašos
o žiema antai palaukėj
kažko pyksta kažko raukos