Per pievą, suartą dirvą,
Per sodą ir upės vingį
Žiema, kulniukais batelių
Kaukšėdama, žengė žingsnį.

Palydėjo damą šaltą
Debesėliai smagiu ratu.
Kalė tvirtą ledo tiltą,
Kabino paupy tarp beržų.

Tiltu tartėdamas vėjas
Saujom pylė kopas sniego.
Darbavos jis atsidėjąs,
Karalium save vadino.

Paleidžiu žvilgsnį per lauką -
Pusnyje mintis pagainios.
Virpina aistringai širdį
Sušalusių rasų dainos.