tavo ekspansija į mano širdį,
kaip niekad logiška ir suplanuota,
mat iškankintas rudeniško linčo
nesugebu nė pasismeigt ant šluotos,
nesugebu arbatos užsikaisti,
nes
čeinikas jau penktą dieną plyšta,
o patį veiksmingiausią mano vaistą
pavadinai juokingai – girtuoklyste.
taip ir tąsausi velniškai apkiautęs,
tartum pats nuo savęs paskiepytas,
bet neišsiridenantis iš kiauto,
ir neišnokstantis iš prietemų.
žinau, aš – tavo galutinis šansas, tikslas,
kaip buvo Bodmeriui juodasis Obeliskas.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Živilė
Sukurta: 2009-10-25 16:03:54
gana įdomių, ir sakyčiau "lietuviškų" žodžiu panaudota:) bet galbūt tokie žodžiai ir tinka, tokio pobūdžio eilėraščiui...gana sveikintina:)
Anonimas
Sukurta: 2009-10-22 23:04:52
visi šansai poezijoje tinka, - netina priimt kaip maironišką lyriką :) šaunus eilėraštis :)
Anonimas
Sukurta: 2009-10-22 22:35:27
Darnus sonetas, tačiau lygintinų vietų. Tokių išsireiškimų kaip "galutinis šansas" nereiktų vartoti, nes ne poezijos kalba.
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2009-10-22 22:06:56
ekspansija į širdį,
... dabar t a i vadinama taip