Aš vakar genelį mačiau,
Žaidė spalio auksas, raudonis,
Šitaip buvo gražu, pabijojau
Nubaidyti, išgąsdint, nupūst,
Plaukė žmonės tą dieną miniom
Ar šaligatviai bėgo po kojom,
Nieks nematė to mažo stebuklo,
Atkartojančio dūžius širdies.
Nutukseno klevo rieves,
Susiliejo su laikrodžio dūžiais,
Man atrodo, tiksėjo spalvom -
Snigo auksas, raudonis, žalsva,
Aš alsavimu savo bandžiau
Atkartoti tą virpančią muziką,
Kol genelis su vėju nuskrido
Nuo liepsnojančio klevo šakos.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2009-10-19 19:23:36
Kol kas perkeliu į moksleivių skyrių. Kolegos daug tiesos pasakė.
Anonimas
Sukurta: 2009-10-17 23:27:52
Gražiausia vieta: tiksėjo spalvom -
Snigo auksas, raudonis, žalsva,
Aš alsavimu savo bandžiau
Atkartoti tą virpančią muziką,
O pabaiga galėtų būti labiau netikėta.
Anonimas
Sukurta: 2009-10-17 16:56:30
silpnoka, o šis posmas visai neskamba :
"Nutukseno klevo rieves,
Susiliejo su laikrodžio dūžiais,
Man atrodo, tiksėjo spalvom -
Snigo auksas, raudonis, žalsva,"
Anonimas
Sukurta: 2009-10-17 15:41:21
Kūryba vaikams. Kaip poezijai per silpna.
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2009-10-17 13:01:40
retesnis pastebėjimas ... atprantam