Aš vakar genelį mačiau,
Žaidė spalio auksas, raudonis,
Šitaip buvo gražu, pabijojau
Nubaidyti, išgąsdint, nupūst,

Plaukė žmonės tą dieną miniom
Ar šaligatviai bėgo po kojom,
Nieks nematė to mažo stebuklo,
Atkartojančio dūžius širdies.

Nutukseno klevo rieves,
Susiliejo su laikrodžio dūžiais,
Man atrodo, tiksėjo spalvom -
Snigo auksas, raudonis, žalsva,

Aš alsavimu savo bandžiau
Atkartoti tą virpančią muziką,
Kol genelis su vėju nuskrido
Nuo liepsnojančio klevo šakos.