Kažkas, ką žinome tik mes

Juodai balti eskizai,
Netvarkingai sumesti prie taburetės kojų,
Dažų, kreidelių ir drobių kvapai palubėje –
Tai viskas, ko norėjau.

Teptukai it daigai susodinti su kaktusais palangėj,
Jau nešvarios mano mūzos sienos,
Supančios žvakėtą erdvę –
Tai viskas, ko norėjau.

Senolė spinta, pasisukus nugara kampan,
Erdvė, kuri panorėjus gali tapt beribė,
Ir nepaklotas čiužinys po tuzinu pagalvių –
Tai viskas, ko norėjau.

Tu atėjai į mano namus,
Ir tai viskas, ko norėjau.
Tai viskas.
shmor

2009-10-06 19:30:16

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): shmor

Sukurta: 2009-10-08 14:51:43

dėkui :)

Ramune,
man detalės ir rūpi ;)

Vartotojas (-a): Barabas

Sukurta: 2009-10-07 09:19:26

Ech, kad nebūtų to paskutinio posmo - tad viskas būtų daug gražiau :)

Vartotojas (-a): Raktažolė

Sukurta: 2009-10-06 23:53:48

Vaizdingas. Man visai patiko šitas kūrėjo kambario vaizdelis. Pabaiga netikėta (pliusas) ir mintinis šuolis (nelabai logiškas, minusas, neišplaukia iš likusio teksto). Pavadinimas per daug proziškas ir neskatina atsiversti ir perskaityti.

Vartotojas (-a): klajūnė

Sukurta: 2009-10-06 23:16:53

atrodo užuodžiu dažų kvapą... bet mielas toks...