Kažkas, ką žinome tik mes
Juodai balti eskizai,
Netvarkingai sumesti prie taburetės kojų,
Dažų, kreidelių ir drobių kvapai palubėje –
Tai viskas, ko norėjau.
Teptukai it daigai susodinti su kaktusais palangėj,
Jau nešvarios mano mūzos sienos,
Supančios žvakėtą erdvę –
Tai viskas, ko norėjau.
Senolė spinta, pasisukus nugara kampan,
Erdvė, kuri panorėjus gali tapt beribė,
Ir nepaklotas čiužinys po tuzinu pagalvių –
Tai viskas, ko norėjau.
Tu atėjai į mano namus,
Ir tai viskas, ko norėjau.
Tai viskas.