Raganų šokis
Ugnies šviesoje,
Mėnulio prieglobstyje.
Pasitinkant aušrą
Šoka visi,
Net ir seni.
Ugnis riaumoja
Tarsi liūtas
Bekojis.
Rankos
Plazdena ore,
gal dar palauks tamsa.
Kojos makaluojas,
Kaip tik gali tabaruojas,
Tamsa dar čia.
Ugnis dar liepsnoja,
Gęstant tamsai,
Kylant saulei.
Raganos užmiega,
O vaikai dar lieka,
Bet ateina jau aušra
Ir pasėja
Bekraštę sielą
Kažkur pabaigoje.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): jovaras
Sukurta: 2006-02-08 18:35:20
toks pašėliškas eilėraštis. visai nieko. man patiko
Vartotojas (-a): viktoria
Sukurta: 2006-02-08 16:57:30
Irna>>> geriau jau sakytumei blogai, nes nekenčiu vidurio...
Vartotojas (-a): Irna Labokė
Sukurta: 2006-02-07 20:12:42
paskutinė strofa man pasirodė nelabai reikalinga.. aišku padailinti galima dar ir visą kūrinuką... bet moki vaizdus žodžiais piešti visai pusėtinai :)))
Vartotojas (-a): viktoria
Sukurta: 2006-02-07 19:07:30
cia raganos tokios - iskritusiais dantimis, susivelusios, vaikus grobiancios :d na bent jau taip as isisvaizdavau :D
O zana d`ark tai mano idealas...