Santrauka:
Žinau ir aš, // kad pakelės akmuo // arčiau prie kojų.
Ak, Ražai,
Klausi vėl -
Kodėl į marmurą
Kelionė?
Iš svetimų šalių
Atėjęs jis -
Neturim
Lietuvoj.
Žinau ir aš,
Kad pakelės akmuo
Arčiau prie kojų,
Kad tvirtesnis.
Ir nesakau,
Kad jį apeit žadu -
Širdis jo nemuša,
Ranka paglosto
Granitas -
Lietuvėlės akmeny...
O man taip gera,
Taip jauku,
Prisėdus jaust,
Kad upės teka,
Miškas ošia,
Paukščiai šneka,
Ir kad žolė žalia,
Kad tikim tuo,
Ko gal nėra.
O kad erdvės tiek daug,
Tai, žinoma, kad taip.
Bet ji dar ne dangus -
Į dangų reikia eit.
Negali būt šalia namų,
Kad neužgriūtų jis
Buitim, vargais, skatikais,
Niežais ar blakėm...
- Į marmurą įeik, -
Kažkas pasakė
Ir negalėjau, Ražai.
Atsispirt.
Eilėraštis prišokęs
Rodo kelią
Ir netgi paliepia,
Kaip reikia ką daryt...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Ferrfrost
Sukurta: 2009-10-05 22:07:02
POezija tikrai randa kelią į to žmogaus širdį, kuris nori tai priimti. Beširdžiui net gražiausios eilės bus nieko vertos
Anonimas
Sukurta: 2009-09-29 15:07:00
Pranai, net nežinau, kaip pasakyti apie šitus žodžius, paprasto "Žaviuosi" jau per mažai.
O kad erdvės tiek daug,
Tai, žinoma, kad taip.
Bet ji dar ne dangus -
Į dangų reikia eit.
Vartotojas (-a): Ražas
Sukurta: 2009-09-27 15:18:57
Į savo dangų reikia eit, į kitą įeisi tik paprašytas... JUK BE VARGELIO tušti, šalti namai,
Dzieduli, kaip juos palikti reiks, į gomurį lyg ašaka erškėčio dygiojo įstrigo...
Už gradulį po tą karčios mažytę siūlau... reik.
Anonimas
Sukurta: 2009-09-27 14:59:31
Graži laiško forma – jautri. Giliau nesinorėtų komentuoti – asmeniška...
Anonimas
Sukurta: 2009-09-27 11:36:32
Kad tikim tuo,
Ko gal nėra.
Kaip norisi tikėti, kaip norisi, kad būtų...