Ak, Ražai,
Klausi vėl -
Kodėl į marmurą
Kelionė?
Iš svetimų šalių
Atėjęs jis -
Neturim  
       Lietuvoj.

Žinau ir aš,
Kad pakelės akmuo
Arčiau prie kojų,
Kad tvirtesnis.
Ir nesakau,
Kad jį apeit žadu -
Širdis jo nemuša,
Ranka paglosto
Granitas -
Lietuvėlės akmeny...

O man taip gera,
Taip jauku,
Prisėdus jaust,
Kad upės teka,
Miškas ošia,
Paukščiai šneka,
Ir kad žolė žalia,
Kad  tikim tuo,
Ko gal nėra.

O kad erdvės tiek daug,
Tai, žinoma, kad taip.
Bet ji dar ne dangus -
Į dangų reikia eit.
Negali būt šalia namų,
Kad neužgriūtų jis
Buitim, vargais, skatikais,
Niežais ar blakėm...

- Į marmurą įeik, -
Kažkas pasakė
Ir negalėjau, Ražai.
Atsispirt.

Eilėraštis prišokęs
Rodo kelią
Ir netgi paliepia,
Kaip reikia ką daryt...