Viskam juk būna savas laikas:
Žydėt, subręsti ir nuvysti.
Dabar voratinkliai jau draikos. –
Rugsėjo grožis – jo jaunystė!
Tik vienas kitas gelsvas lapas
Į šaltinėlį tyliai leidžias.
Saulutės spindulėliai trapūs
Šešėliais ant takelio žaidžia.
Einu aš juo, o siela virpa. –
Esu juk žemėje tik svečias! –
Su vėju – kyla, lapais – krinta.
Tariu už grožį žemei: - Ačiū!
Viskam juk būna savas laikas:
Žydėt, subręsti ir nuvysti.
Šaunus jo triumfas greitai baigias,
Tik sielai skirta skrist ir skristi...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2009-09-29 13:54:04
optimizmo kupinas...
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2009-09-26 12:20:37
...lengvai su vėjeliu lapų šokyje:)
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2009-09-26 10:40:29
Iš ažūrinių detalių nuaustas kūrinys, skambus ir prasmingas.Dėkui.
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2009-09-26 09:02:39
Tik sielai skirta skrist ir skristi... visom prasmėm; ir gyvenimo džiaugsmui, jį įvertinant, ir
atsisveikinimui, su tuo susitaikius...
Ir lengvai skraidinančiai, ir išmintingai.
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2009-09-25 21:18:02
Na laiką "nuvysti" dar sau netaikysiu :) Toks lengvas eiliukas, lyg vėjo nešamas epušės lapas.
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2009-09-25 19:46:53
"Tik sielai skirta skrist ir skristi..."
Tai labai daug.
Argi reikėtų dar daugiau prašyti?
Sėkmės, Eglut.
Anonimas
Sukurta: 2009-09-25 19:17:43
lengvais žingsneliais rudens parke(tu)