Santrauka:
Dosni, save dalijanti // žmogaus širdis.
Ir vėl žiūriu
Kaip aušta rytas.
Dar saulė nepakilus,
Dar kažkur toli.
Ten, audrose,
Nerimsta vandenynai,
Bet saulė virš manęs
Privalo kilt...
Ir nesvarbu,
Kad šiandien nematysiu jos -
Nugulę debesys
Vis plukdo sunkų lietų.
Aš jau žinau -
Jei trūksta danguje šviesos,
Nepatingėk
priglusti
prie poetų.
Tokių, kai dideli jie, ar maži,
Man net nebūna -
Dosni, dalijanti save,
Žmogaus širdis.
Ir krūpteliu dangum,
Jei išgirstu perkūną,
Ją daužantį pikta
it pragaras
ugnim.
Dar saulė nepakilus,
Dar kažkur toli.
Nugulę debesys
Vis plukdo sunkų lietų.
O aš ir vėl glaudžiuosi prie poetų,
Kad danguje
šviesos
nesumažėtų.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Ferrfrost
Sukurta: 2009-09-24 17:39:15
Jei trūksta danguje šviesos,
Nepatingėk
priglusti
prie poetų
O, kad dabar dauguma mokėtų gerbti ir suprasti poetą, nes tik viskas iškreipta grimasa pateikiama.
Anonimas
Sukurta: 2009-09-22 18:44:07
Skaičiau, išgirdau, pajutau, priglundu.
Anonimas
Sukurta: 2009-09-22 16:00:02
Gražiai išsakytos mintys.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2009-09-22 15:20:53
O aš ir vėl glaudžiuosi prie poetų,
Kad danguje
šviesos
nesumažėtų.
...tyrai skamba...širdį virpinantys žodžiai...
Anonimas
Sukurta: 2009-09-22 15:00:37
Oo... Kaip norėčiau pasakyt tą patį... Bet jums pavyksta gražiau:-)
Vartotojas (-a): Ražas
Sukurta: 2009-09-22 14:19:23
Va šitaip ir išsilukštena iš žodžių širdies šviesa. Be perstojo žaviuosi.
Anonimas
Sukurta: 2009-09-22 11:26:22
...gera skaityti, Pranuli.
Vartotojas (-a): mundus
Sukurta: 2009-09-22 09:57:36
gerai rimuoji...
Vartotojas (-a): Svyruoklė
Sukurta: 2009-09-22 09:17:51
...Kad danguje šviesos nesumažėtų."
Kai prisiglaudi prie Gerumo, rodos, net perkūnas ne taip piktai daužosi.
Anonimas
Sukurta: 2009-09-22 09:10:37
Tokių, kai dideli jie, ar maži,
Man net nebūna. Skirtumo :)
gerai, ir ritmas yra, ir nuotaika..kad danguje šviesos nesumažėtų :)