Ir vėl žiūriu
Kaip aušta rytas.
Dar saulė nepakilus,
Dar kažkur toli.
Ten, audrose,
Nerimsta vandenynai,
Bet saulė virš manęs
Privalo kilt...

Ir nesvarbu,
Kad šiandien nematysiu jos -
Nugulę debesys
Vis plukdo sunkų lietų.
Aš jau žinau -
Jei trūksta danguje šviesos,
Nepatingėk
            priglusti
                   prie poetų.

Tokių, kai dideli jie, ar maži,
Man net nebūna -
Dosni, dalijanti save,
Žmogaus širdis.
Ir krūpteliu dangum,
Jei išgirstu perkūną,
Ją daužantį pikta
                 it pragaras
                             ugnim.

Dar saulė nepakilus,
Dar kažkur toli.
Nugulę debesys
Vis plukdo sunkų lietų.
O aš ir vėl glaudžiuosi prie poetų,
Kad danguje
             šviesos
                     nesumažėtų.