Giliai susmigę pirštai į svyruoklę pušį,
Aklinas kilimas talžo ilgesio sparnus.
Šviesūs debesys, padangėj žėrintys,
Užsnūdusius man atkelia vartus.
Laukymėj kuosos strikinėja,
Išbalęs rūkas stato byrančias pilis.
Dar vienas yris plazdantis artėjęs
Išbarsto smėlį pro išdžiūvusius pirštus.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): saulyteinspain
Sukurta: 2009-09-16 08:38:01
Išbalęs rūkas stato byrančias pilis - man ši eilutė yra pasakiško grožio. :)
Anonimas
Sukurta: 2009-09-16 08:23:27
Atskirai kiekviena eilutė graži. Tačiau visumai trūksta suliejimo. Gal kiek ir įmantraujama...