Giliai susmigę pirštai į svyruoklę pušį,
Aklinas kilimas talžo ilgesio sparnus.
Šviesūs debesys, padangėj žėrintys,
Užsnūdusius man atkelia vartus.

Laukymėj kuosos strikinėja,
Išbalęs rūkas stato byrančias pilis.
Dar vienas yris plazdantis artėjęs
Išbarsto smėlį pro išdžiūvusius pirštus.