Paduoki ranką - ne tamsu, o ne,
Bet kaip aptemę spalvos žalios visos--
O jie vis eina, eina bedugne,
Ir žiburys paskendęs kiparisuos--
Bedugnės sparnas kyla, kyla vis--
Greit apkabins jau visą melsvą uolą,
Bet ji rami, lyg dangiška avis,
Kuri nuo debesėlio nenupuola,
O mes, o mes, lyg raidės akmeny--
Priglaudę kalną, girdim žemės širdį
Ir medžių žingsnius...mes vieni, vieni
Su medžiais nužygiuoti norim irgi...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2009-09-11 09:46:20
melsva uola tarsi sugeria slenkantį nerimo šešėlį... Didingai per gražius vaizdinius tvirtybės link...
O mes, o mes, lyg raidės akmeny--
Priglaudę kalną, girdim žemės širdį/
Su medžiais nužygiuoti norim irgi... - ypatingai patiko šios eilutės.
Vartotojas (-a): išsišiepėlė
Sukurta: 2009-09-10 08:49:01
turintis savo žavesio :)
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2009-09-09 22:07:43
Bet ji rami, lyg dangiška avis,
Kuri nuo debesėlio nenupuola,
"ne tamsu, ne" - pamėginau įsijausti atmosferon, pamatyti žiburį kiparisuose, bedugnės kylantį sparną...
Anonimas
Sukurta: 2009-09-09 21:27:51
...kalnai kalnai...su meile vaikšto Giedrė po juos...
už kalnus geriau gali būti tik kalnai - dainavo V.Visockis...
Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis
Sukurta: 2009-09-09 21:11:42
dangiška avis, o mes žemai... kalnai toli toli
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2009-09-09 21:03:13
Ir vėl kalnuose...
Ačiū. Nuoširdus, aukštos prabos. Kaip ir dažniausiai...
Anonimas
Sukurta: 2009-09-09 20:36:56
Priglaudę kalną, girdim žemės širdį
Ir medžių žingsnius... > sužavėjo, išties.
Tik paskutinė eilutė man atrodo paskubėta. Tas žodelis "irgi" prieštarauja žodžiams "mes vieni, vieni", iš kurių galima suprasti, kad daugiau niekas su nenori nužygiuot su medžiais, bet po to tas "irgi"... Ir, na supranti. O jei aš nesuprantu čia esančios prasmės, tuomet atsiprašau - kalta ir durna. ;))