Kalnuose
Paduoki ranką - ne tamsu, o ne,
Bet kaip aptemę spalvos žalios visos--
O jie vis eina, eina bedugne,
Ir žiburys paskendęs kiparisuos--
Bedugnės sparnas kyla, kyla vis--
Greit apkabins jau visą melsvą uolą,
Bet ji rami, lyg dangiška avis,
Kuri nuo debesėlio nenupuola,
O mes, o mes, lyg raidės akmeny--
Priglaudę kalną, girdim žemės širdį
Ir medžių žingsnius...mes vieni, vieni
Su medžiais nužygiuoti norim irgi...