Santrauka:
Perskaičius Ražo šios dienos kūrybą
Po kiek metų vėl atplauki Tu.
Iš to kito – iš svetimo krašto.
Glostau saulės apšviestą kopą
Lyg Tavo veidą,
Kaip atminimą vasarą.
Bet mažytėj jūros kriauklėj
Tavo balso jau nebeišgirstu...
O iš Baltijos gelmės
Jau nebeišplauks svajonė mūsų, –
Mes savo meilės vardo
Jau nebeišbursim.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Ferrfrost
Sukurta: 2009-09-07 17:15:05
Skausmingas ir gražus. Patinka man liūdni eilėraščiai, jie būna nuoširdūs.
Anonimas
Sukurta: 2009-09-06 19:37:38
Priminė tą rusišką dainą: Я тебя никогда не увижу / Я тебя никогда не забуду...
Anonimas
Sukurta: 2009-09-06 19:33:02
Viltis miršta paskutinė, ar ne;) O gal...
Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis
Sukurta: 2009-09-06 19:14:13
užkabino, ypač pabaiga
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2009-09-06 16:39:07
Va taip - VISAIP- ir gyvename... ŠITAIP- irgi.
Jautriai,tačiau ramiai nupieštas jausmas, suvokiant:
---------------
Mes savo meilės vardo
Jau nebeišbursim.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2009-09-06 15:50:29
...skausmingai ir švelniai...su meile, kuri amžina...gražus rugsėjis...