Nuostabus tas rugsėjo dangus,
Kada gervės jau ruošiasi skrydžiui.
Beržas, rodos, žingsniuoja taku,
Gelsvą lapą numetęs netyčia...
Jau pritilo, sustingo laukai,
Iš trobų kvepia kepama duona.
Rudenėlio geltoni žirgai
Per ražienas linksmai atšuoliuoja.
Aidi aidi skambutis skardus.
Be skambučio – na koks gi rugsėjis?
Štai atvėrė mokyklos vartus,
Vėl vaikystės juoku suklegėjęs.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Moralistė
Sukurta: 2009-09-05 22:44:12
Labai dėkoju už visas pastabas, palaikymą, supratimą. Girdžiu Jūsų širdžių balsą, panašų rudens pajautimą. Nesvarbu, kad ruduo dvelkia nostalgija. Kas sakė, kad nostalgijos eilėse neturi būti? Na, o ritmas? Nepretenduoju pralenkti profesionalų -Maironio, S. Nėries (jų eilėse irgi ne visuomet išlaikomas ritmas). O ką jaučia širdis, išsakiau.
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2009-09-05 18:39:06
Iš trobų kvepia kepama duona.
------
Negi?
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2009-09-05 17:30:05
ir vėl ruduo toks naujas nors toks senas :)
Anonimas
Sukurta: 2009-09-05 16:42:39
Antojoje strofoje stringa ritmas. Nostalgija dvelkiantis:)
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2009-09-05 16:31:29
Jau pritilo, sustingo laukai,
Iš trobų kvepia kepama duona
...labai gražūs mieli vaizdai...rudeniškai žavios eilės...
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2009-09-05 15:58:32
..su rugsėju:)
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2009-09-05 15:03:05
Lengva ranka suguldytas rugsėjo portretas.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2009-09-05 15:00:12
Jaukus eilėraštis ir rugsėjis... "... vaikystės juoku suklegėjęs."
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2009-09-05 13:44:27
Toks lengvas ir rugsėjiškai šiltas, spalvotas.