Nuostabus tas rugsėjo dangus,
Kada gervės jau ruošiasi skrydžiui.
Beržas, rodos, žingsniuoja taku,
Gelsvą lapą numetęs netyčia...

Jau pritilo, sustingo laukai,
Iš trobų kvepia kepama duona.
Rudenėlio geltoni žirgai
Per ražienas linksmai atšuoliuoja.

Aidi aidi skambutis skardus.
Be skambučio – na koks gi rugsėjis?
Štai atvėrė mokyklos vartus,
Vėl vaikystės juoku suklegėjęs.