Jis niekur neišėjo, liko čia
Ir šypsosi nuo sienos iš portreto.
Lyg dovana tas skausmas ir kančia,
Be jokio skundo žmogiško - kaip reta.
Jis dairosi iš nuotraukų senų,
Visus paglosto žvilgsniu, nuramina.
\"Brangieji, aš tarp jūsų - gyvenu!\" -
Lyg per pamokslą kreipiasi į minią.
O rudenį, kai lapai ima gelst
Ir skraido jie pie Katedros po aikštę,
Suklumpa priešais kryžių pasimelst,
Po to ir vėl mažais žingsneliais vaikšto.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Ferrfrost
Sukurta: 2009-09-04 15:17:06
Skaudus, net sunku komentuoti tokią dedikacija. :(
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2009-09-04 14:15:23
..niekur neišėjo, liks ilgam, štai ir Jūsų kūrinyje Jo dvasios atspindžiai, o kur dar Jo Tėviškėje įamžintas kryžiaus stočių kelias, kas šviesu ir gera - išlieka.AČIŪ.
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2009-09-04 11:23:14
Gražiai labai parašėte. Šventumo žavesys ir prasmė palieka...
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2009-09-03 21:30:23
Tai vienas iš šviesiausių gyvenusių žmonių Lietuvoje. Gaila, kad taip trumpai viešai Lietuva galėjo jį matyti, o dar gailiau, kad būnant Jam gyvam, jis nebuvo tinkamai įvertintas, suprastas. Jo šventumas vertas Palaimintojo vardo. Graži dedikacija.
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2009-09-03 20:11:12
Taip, Kardinolas niekur neišėjo...kol bus gyva jį menanti karta.
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2009-09-03 19:26:58
Labai mielas.
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2009-09-03 19:23:44
taip, šilta dedikacija...
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2009-09-03 18:55:32
...labai graži dedikacija...