jis būna pastelinis, nuogas,
šalnos apsisiautęs pūku --
pro putino žėrinčias uogas
aš jį kaip balandį šaukiu
iš tolo, iš tolo, iš tolo --
nešauksiu – vis tiek jis ateis...
ramunių šviesa virš atolo
tokia palaiminga rytais,
lyg tolimas vasaros aidas,
sugrįžęs pro metų pusnis --
į paukščių sparnus susižeidęs,
dangus lietumi verkia vis --
jis būna pastelinis, nuogas,
šalnos apsisiautęs pūku...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2009-08-31 18:14:19
Gera paliko perskaičius.
Anonimas
Sukurta: 2009-08-31 16:56:48
Dainingas, kaip ir daugelis Jūsų kūrinių.
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2009-08-31 11:30:33
Kvepiantis. Kūrinys labai geras, tik pavadinimas labai jau dažnai pasitaikantis :)
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2009-08-31 10:35:49
Gerai.
Bet geriau įsiklausęs išgirdau ne tik "pūką", bet ir "pūgą".
Vartotojas (-a): paguodos giesmė
Sukurta: 2009-08-31 10:35:44
Puikūs vaizdai - pakvipo rudeniu :)
Anonimas
Sukurta: 2009-08-31 10:33:55
...jausmais tapomas rudenėlis. Jaudina eilių nuotaika ir vaizdai...Sielos Lyrika.
Vartotojas (-a): Svyruoklė
Sukurta: 2009-08-31 10:20:47
nešauksiu - vis tiek jis ateis...
Viskas savas laikas. Gražiai rudenį pasitinkate...
Vartotojas (-a): Baltas lapas
Sukurta: 2009-08-31 08:06:02
priglusti prie jo tebetrokštu,
savo jausmo eilėraščiu...
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2009-08-31 07:57:51
Vaizdžiai pastelinis rudens rytas, šalnos apsisiautęs pūku, įtaigiai gaivina nuotaiką; ypač labai jautriai ir gražiai suskambo į paukščių sparnus susižeidęs dangus...
Melodinga ir žavi lyrika.