Santrauka:
Atodangos (1):
Neišrankūs mano Šklėriai -// žiba lopais žvirgždynėliai...
Neišrankūs mano Šklėriai -
Žiba lopais žvirgždynėliai,
Žvalgos pušys virš laukų
Titnagėliais apsėtų.
Jos neaukštos ir šakotos,
Rievių raukšlėm išvagotos,
Šaukia, ūžia, ošia vėjuj -
Pilnas aimanų dangus.
Daugel kartų jas regėjau
Šitaip priimant žaibus.
Kas išdrįso, o pušelės,
Šklėrių lauko rūtos žalios,
Jus kaip akmenį aplenkti -
Nepraleiskite per slenkstį.
Po audrų kaip po karų -
Kryžiai ir ramybė.
Laukuose pušis regiu -
Liko, apsigynė.
Nemunėliai į balas
Nuplukdina lietų,
Nurengia dangus skaras,
Kad širdis atlėgtų.
Prie pušelės vaikas bėga,
Mažos pėdos žemėn lieka...
Ir užgieda vieversys -
Pailsės laukų pušis...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Ferrfrost
Sukurta: 2009-09-01 15:21:00
Vaizdingai ir guviai :) Širdingai.
Anonimas
Sukurta: 2009-08-27 20:42:30
Kaip vaizdingai Šklėrių pušys apdainuojamos:)
Vartotojas (-a): Ražas
Sukurta: 2009-08-27 11:24:41
Gyvybingos mūsų pušelės smėlyje rutelėm žaliuoja, kokios ilgesingos visad žalios jų skaros iš dangaus į skaudžią mūsų atmintį puolusios.
Anonimas
Sukurta: 2009-08-27 11:18:52
Džiugu, kad galim pažinti tikruosius Šklėrius. Dabar viskas keičiasi, net ir man atrodo, jog manoji gimtinė, kas kart grįžus, vis nebeta... tai mišką iškerta, tai kažkur išaria lauką kur niekad neardavo... Tik čia nors ir pušų daug, bet su žaibais ąžuolai draugauja.
Prie širdies :)
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2009-08-27 10:30:26
O skroblai, išvažiavus iš Marcinkonių, Druskininkų keliu reikia važiuoti dar apie 12-15. Ten ir Šklėriai. Tik labai jau ne tie. Šie Šklėriai, apie kuriuos rašau, jau iš atsiminimų. O laukai jau užaugo mišku. Nėra ne kur plačiau pasidairyti...
Prisimindamas ten save, prisimenu ir juos, Šklėrius Na, ir kartais rašau apie tai...
Sėkmės Jums.
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2009-08-27 10:21:24
Oi, Pelėda, neskaudink dūšelės - vasara jau kvit, o Šklėrių žemėse ir nepabuvau...
Važiuojam kokią sekmą dieną traukiniu į Marcinkonis...
Pelėda, aūūūūūūūūūūūūūū
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2009-08-27 10:11:50
Oi, noriu į Šklėrius, prie žalių pušų, tik kur jie yra? Puikus eilėraštis, pilnas geros, šviesios nuotaikos.
Vartotojas (-a): Meškienė
Sukurta: 2009-08-27 08:14:50
Šiltos eilės...Gražiais žodžiais išreikšta meilė gamtai...
Anonimas
Sukurta: 2009-08-27 07:31:03
Daugel kartų jas regėjau
Šitaip priimant žaibus.
Su didžiuliu švelnumu ir meile.
Anonimas
Sukurta: 2009-08-27 07:05:20
...Pušys - rūtos...Gražios mintys. Patiko.
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2009-08-27 01:57:09
vaikas bėda,
gal nebėda
vieversiai džiaugsmingai gieda