Santrauka:
nežinau, kas čia gavos, bet taip jau yra
nesu paprasta mergaitė
esu stebuklinga
mano paprastumas žudo
žudo tuos kurie nežino
nemoka džiaugtis pasauliu
eina vieškeliu vieni
aš statau pasaulį
tiltas griūna
vėl statau
aš einu per auksinį dangų
mano ašarų nemato
jas nuplauna lyjantis lietus
kažkada tu jas nušluostei
bet deja to jau nebebus
ir iš ryto bunda saulė
aš ir vėl turiu šypsotis
bet juk visa tai apgaulė
nuoširdumo neišmoksi
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2009-08-13 19:35:38
nuoširdumo neišmoksi
Na taip, nuoširdus darbas. Bet reikėjo kiek labiau pasistengti... Lyg visiškai pasimetusio žmogaus jausmai. Tiek pasimetusio, kad net pats savęs nesupranta.
Anonimas
Sukurta: 2009-08-13 15:53:44
"nesu paprasta mergaitė
" ir "mano paprastumas žudo" - kam tokie prieštaravimai...jau pati darbo pradžia - sugadino visą darbą, todėl toliau ir neskaičiau.
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2009-08-13 15:36:14
Dienoraštyje gražiau gultų. Neieškota subtilumo. Pasakyta gražiai, bet galima ir trumpiau - atsisakant visų tų nuvalkiotų kombinacijų. Yra nelogiškų vietų ("aš statau pasaulį" bet "griūna tiltas" ir pan.)
Kai perskaičiau "lyjantis lietus" pagalvojau "O būna nelyjantis?" Ir paskui sugalvojau, kad čia visai tiktų parašyti "nelyjantis lietus".(Paralelė į paslėptus jausmus.)
Visumoj - sutrumpinus būtų mieliau skaityti :) Naudokite daugiau meninės raiškos priemonių :) Sėkmės :)
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2009-08-13 15:33:09
...su tuo nuoširdumu ne juokai, galima eiti ir eiti...