nesu paprasta mergaitė
esu stebuklinga
mano paprastumas žudo
žudo tuos kurie nežino
nemoka džiaugtis pasauliu
eina vieškeliu vieni
aš statau pasaulį
tiltas griūna
vėl statau
aš einu per auksinį dangų
mano ašarų nemato
jas nuplauna lyjantis lietus
kažkada tu jas nušluostei
bet deja to jau nebebus
ir iš ryto bunda saulė
aš ir vėl turiu šypsotis
bet juk visa tai apgaulė
nuoširdumo neišmoksi