kada nelieka laiko net sustoti
nartusis žirgas veržiasi į nieką
vadintas valdovu dienų besočiu
skaičiuoja sau ir nežinia kiek lieka
dar neskaičiuotų rytmečių nakties glamonių
kai liūdesys saldus ir vėl aplanko
pliki kai žvelgia lapkričio dirvonai
kai debesys žemi uždengę dangų
skaičiuot ir aš galiu kurie praėję
gyvom akimirkom pažvelgę klausia
kiek troškau daug kiek daug norėjau
kryžmi žaibai supjausto dangų blankų
kam visa tai sprangus klaustukas
pikti šešėliai į šalis pasprunka
Ražas
2009-08-08 13:19:50
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2009-08-10 16:37:15
Sprangus klaustukas. Tikrai kažkur jis man užstrigo. Bet nieko, išgyvesniu, o eilėraštis tikrai įsimintinas, ačiū.
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2009-08-08 22:46:53
nartusis žirgas ?...
kam visa tai sprangus klaustukas
...skaityti mums čia įmetate su klaidom,
jei pats įdėmiai nepaskaitot
ir neištaisote ... pardon/
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2009-08-08 17:25:27
"Petrarka liejo sonetas..."
Ir Ražas, žinoma, taip pat.
Francesco jau net užmiršau,
O Ražą dar tik suradau...
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2009-08-08 15:36:53
Kaip sonetas kiek stinga stipresnio rimo, bet turinys atperka nukrypimus nuo tobulos formos, nes sprendžiami amžinieji klausimai.
Anonimas
Sukurta: 2009-08-08 15:27:20
Bet jei iškyla sprangus klaustukas, kaip pikti šešėliai gali į šalis bėgti? Juk kaip tik, kuo jų daugiau, tuo klaustukas sprangesnis...