Neįsijausk, Žodis galingesnis už Esmo žaibus,
jis suteikia regimybę, nepagrįstą viltį,
neįvykdomą svajonę.
Mes, Žodžio vaikai, ilgimės Esmo žaibo kirčio,
bet kartu ir bijome tame kirtyje išnykti.
Žodis - apgaulingas,
išveda mirtingąjį
į Edeno sodus, į amžinybę,
bet jis ir pats nėra amžinybė,
iliuzijos skraiste apvelka
mirtingojo akis,
bet širdies neapgausi,
ji -
tas gurvolėlis, kuris ilgisi,
kuris gyvena nerime,
kartu pabėgdami nuo supančios
tylios tikrovės,
sąmonė, protas
bando į užmarštį
nugramzdinti
baltapūkio debesėlio žavesį,
nuogo žaibo kirčio
siaubą,
aistroje
mylimosios rožinę atlaso odą.
Ražas
2009-08-02 13:13:18
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2009-08-02 21:21:44
Skamba kaip poezija proza, į pabaigą pereinanti į lyriką, tačiau įdomiai čia perteikei mintis.
Anonimas
Sukurta: 2009-08-02 13:29:01
Lapkritis rugpjūčiui pakankamai niūriai kalba... Ar atsakys rudenėtajam laprkričiui vasarėtasis rugpjūtis?
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2009-08-02 13:22:26
Jaučiuosi kaip lopšy.
Ražas supa ir va tokia jo dainelė
Ne vaikas lopšyje, ne vaikiška ir dainelė...