Santrauka:
Ir akmenėliai greit čiulbės.
Našlaičių neskinu –
Su žemės grumsteliu
Keliu į saują
Ir nuostabus gėlynas auga.
Šaunu, kuomet ant delno
Stebuklą palaikai –
Ne raukšlės juo,
O nemunėliai plaukia –
Sunkiausią nuoskaudą išplauna,
Vėl žodyje sugrįžta
Pagiedoti vyturiai.
O, trupinėliai žemiškos būties!
Ar daug reikėjo, kad paliesčiau dangų?
Ir akmenėliai greit čiulbės.
O greit,
Kai nemokėsiu
panešiot
ant rankų.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2009-07-27 18:08:42
Išgrynintas, skaidrus darbas. Malonus širdžiai. Ačiū.
Anonimas
Sukurta: 2009-07-27 15:52:28
Lyg gulbės giesmė... neteko nei matyt, nei girdėt, bet ar tik ji skamba ne taip kaip ir akmenėliai?
Anonimas
Sukurta: 2009-07-27 14:08:48
...be panegerikų, tiesiog ačiū - pasiimu.
Vartotojas (-a): Ražas
Sukurta: 2009-07-27 12:58:45
Vėl žavintis paprastumas su gilia gilia potekste...čiulbės akmenėliai ar mums...siūlau po klebonišką už tuos trupinėlius žemiškos būties...į sveikatėlę
Vartotojas (-a): ardas
Sukurta: 2009-07-27 11:46:02
Patiko...
Vartotojas (-a): Maja
Sukurta: 2009-07-27 10:59:47
Patiko eilėraščio forma. Mintis koncentruota ir nugludinta. Ačiū.
Anonimas
Sukurta: 2009-07-27 09:59:22
"Ne raukšlės juo,
O nemunėliai plaukia" - puikuma.
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2009-07-27 08:32:53
Tokie žemiški, bet stebuklai. Gera, kad juos pastebite ir kitiems dovanojate.
Vartotojas (-a): moli
Sukurta: 2009-07-27 00:37:00
Ne, ne. Tegul stebuklas auga.Vyturiai gieda. Toks nuostabus ir paprastas kalbėjimas, ir tiek nepaprasto gilumo mintyje.